Visa, kas yra, visa gyvybė, visa kūrinija yra Vienos Pirminės Minties dalis.
Tai, kas begalinė, negali būti daug, nes daugis yra baigtinė sąvoka. Kad būtų begalybė, tą begalybę reikia atpažinti ar apibrėžti kaip vienybę, kitaip šis terminas neturi jokio referento ar prasmės. Begaliniame Kūrėjuje yra tik vienybė. Mes tai patiriame kasdien savo gyvenime su saulės šviesa, kuri yra paprastas vienybės pavyzdys. Kai praleidžiate saulės šviesą pro prizmę, ji parodo savo begalines sudedamąsias spalvas. Tai supaprastintas vienybės pavyzdys.
1.1. Advaita Vedānta
Vedų tradicijoje Vieno Begalinio Kūrėjo dėsnis žinomas kaip Advaita.
Advaita (sanskritu: ne du) Vedānta yra Vedų nedvilypumo mokymas: individualusis aš (Ātman) ir galutinė tikrovė (Brahman) yra viena. Jos šaknys glūdi Upanišadose, kurių didieji posakiai išreiškia šią vienybę: Tat tvam asi („Tu esi Tai“) ir Aham Brahmāsmi („Aš esu Brahmanas“).
Ādi Śaṅkara suteikė Advaitai klasikinę formą 8 a. po Kr., savo komentarais Upanišadoms, Bhagavad Gītai ir Brahma Sūtroms. Tai yra Vieno dėsnio šerdis: visa yra viena, ir yra vienas begalinis Kūrėjas.
Vieno dėsnis yra moderni Upanišada, tinkanti dabartiniam planetinės sąmonės evoliucijos etapui. Ji paaiškina tikrovės audinį visišku skaidrumu, be paslapties ir abstrakcijos, kurios kadaise laikė jį intelektualiam protui nepasiekiamą. Šiame aiškume atsidavimo kelias (širdis, priėmimas) ir žinojimo kelias (protas) susijungia ir tampa viena karmoje (veiksme). Kur paslaptis kadaise leido einantiems Tarnystės sau keliu išnaudoti nekaltuosius Tarnystės kitiems kelyje, šis naujas paprastas paaiškinimas suteikia galutinį aiškumą ir įgalina kiekvieną suverenų žmogų, kurie studijuoja Vieno Begalinio Kūrėjo dėsnį ir jo laikosi.
1.2. Meilė/Šviesa ir Šviesa/Meilė
Meilė/Šviesa ir Šviesa/Meilė yra pamatinės Vieno Begalinio Kūrėjo energijos.
Meilė/Šviesa yra protingoji energija, kuri kuria ir palaiko visą kūriniją.
Šviesa/Meilė yra Protingoji Begalybė, kuri leidžia kiekvienos esybės Laisvai Valiai kurti savo likimą.
1.3. Trys pagrindiniai Vieno dėsnio dėsniai
Yra trys pagrindiniai Vieno begalinio kūrėjo dėsnio dėsniai:
- LaisvosValios dėsnis, arba Painiavos keliai
- Meilės dėsnis, arba Kūrimo ir Kūrybinio Sutelkimo keliai
- Šviesos dėsnis, arba Išminties keliai
Duomenys, kai apdorojami, tampa žiniomis. Žinios yra tarsi degalai automobiliui, bet greitis kyla iš panaudojimo. Žinios, kai panaudojamos/ pritaikomos veiksmu ir patiriamos gyvenime, tampa Šviesa/ Išmintimi.
LaisvojiValia, sąmoningai pasirenkant potencialumo kūrybinį sutelkimą, kad jis pasireikštų tikrove ir būtų patirtas gyvenime, kuris per asmeninę atsakomybę atneša šviesą/ išmintį.