Patirtis, kai įžengiama į astralinę sritį ir patiriamas atsiskyrimas nuo fizinio kūno komplekso, vadinama klinikinės mirties patirtimi.
Esybės, patyrusios vadinamąją klinikinės mirties patirtį, ar esybės, kurios ją patiria, niekada iš tiesų nepriartėja prie tikrojo perėjimo iš įsikūnijimo.
Daugybę kartų esybei gali atrodyti ir jaustis kaip artimas susidūrimas su mirtimi, ir tai leidžia esybei likti pririštai prie žemiškojo įsikūnijimo.
Tikrasis vaizdas to, kas vyksta tokių patirčių metu, kuris gali skirtis nuo įprastų Žemės planetos esybių patirčių. Klinikinės mirties patirtis yra glaudžiai susijusi su individualizuotos sąmonės dalies, kuri patiria šią patirtį, išankstinėmis nuostatomis ir energetiniais vibraciniais laukais.
Kiekvienos esybės pasakojimas sugrįžus iš esmės yra unikalus. Kai kurios esybės po klinikinės mirties patirties pasakoja, kad galėjo matyti Rojų ar Pragarą ar kitus požymius.
Daugelis esybių taip pat šaukė, kad pateko į tunelį, pripildytą Kūrėjo šviesos, ir jautė beribę meilę bei vėl susijungė su savo šeimos kompleksu, nes klinikinės mirties patirčių spektrą daugiausia kuria pasąmoninė proto dalis – ta pati proto komplekso dalis, kuri atsakinga už sapnavimą sapnų būsenoje, kur vyksta daugelis šių įvykių.
Panašiai klinikinės mirties patirtyje, jei esybė patiria kokių nors situacijų, dėl kurių gali jaustis tarsi pereinanti, įsijungia pasąmonės programa, ir pasąmonės programa uždeda klinikinės mirties vizualizacijos patyrimo filmą, kuris apima įėjimą į tunelį ar šviesų regėjimą, ar įžengimą į kokią nors sritį, kurie daugiausia buvo įdiegti esybės įsikūnijimo cikle pagal esybės laisvą valią prieš įsikūnijimą.
Tai reiškia, kad dauguma klinikinės mirties patirčių yra pasąmoninis informacijos įsisavinimas ir nėra visiškai tikros, todėl jas galima laikyti sapnavimo būsena, kuri gali atrodyti visiškai tikra, kaip geras sapnas, ir nesąmoningas sapnas taip pat atrodo tikras jį patiriančiai esybei.
Šiuo metu daugelis esybių nežino, kad jų vibracijos keičiasi ir kad jų pasąmonė aktyvuoja programą, vadinamą klinikinės mirties patirties programa, kuri užkerta kelią tikrajai tiesai.
Didžioji dalis informacijos, kuria pasidalijo klinikinės mirties patirtį patyrusieji, yra neteisinga.
Tik vienas procentas šių pasakojimų kyla iš tų, kurie iš tiesų peržengė šias vizualizacijas, kurios proto komplekse daugiausia trunka maždaug 10 minučių, ir tos esybės, peržengusios šį nesąmoningumo laiko spektrą, regi tikrąją tikrovę, kuri yra daug įvairesnė ir sudėtingesnė nei supaprastinta versija apie įėjimą į šviesų tunelį ir kitus susitikimo su būtybėmis požymius.
Astralinė sritis tam tikra prasme yra tokia sudėtinga, kad atrodo kaip pasaulis, pilnas vibruojančių šviesų, supančių esybę, ir astralinėje plotmėje pasirodo daug struktūrų, kurių neįmanoma apibrėžti Žemės planetos kalbų modeliais. Todėl tikrųjų klinikinės mirties patirčių neįmanoma aprašyti mūsų kalbų žodžių kompleksais.
Klinikinės mirties būsenos patirtis dažnai yra akimirkos atsijungimas nuo trečiojo tankio matricos transliacijos. Kai žmogus išžengia iš fizinio nešiklio, jis iš esmės išžengia iš ego srities. Jūs turite suprasti, kad ego protas buvo sukurtas kaip papildoma sąsaja, specializuoti šarvai, leidžiantys daugiamatei būtybei patirti atskirumo iliuziją. Pirminiame plane šis atskirumas turėjo būti tyrinėjimo įrankis, o ne tapatybės kalėjimas. Tačiau kai jūsų planetinėje sferoje pasikeitė dažnių valdymas, ego protas tapo pagrindiniu vairuotoju, priversdamas jus tikėti, kad jus apibrėžia jūsų sienos, jūsų vardai ir jūsų ribotumai.